Šokio terapija

Sesijas veda psichologė psichoterapeutė Lina Dirmotė.

Užsiėmimai prasideda nuo rugsėjo 13d. ir vyks kiekvieną antradienį 17:30-19:00 ,,Anahata“ studijoje, Vilniuje. Prie grupės prisijungti galima bet kada.

Šokio terapija:

  • Mažina stresą.

  • Stiprina savivertę.

  • Moko jausti savo jausmus.

  • Keičia požiūrį į savo kūną.

  • Gerina fizinę ir psichinę sveikatą.

Psichoterapinis šokio poveikis

Žmogus gali jaustis gyvas, jaučiantis ir laisvai save realizuojantis. Tam jam reikalingas gyvas ir jaučiantis kūnas, empatiškai atsakantis į visus Gyvenimo kalbinimus. Neįmanoma būti gyvu negyvame kūne. Per kūną mes egzistuojame, per kūną mes jaučiame, veikiame ir esame matomi kitiems.

Bet kokiam savojo Aš patyrimui reikalingas KŪNAS. Kitaip vietoje ,,aš esu”, žmogus sako: ,,manęs nėra”, ,,aš negyvenu”. Ir dar reikalinga NUOSTABA – dėmesingas ir smalsus nežinančiojo stebėjimas visa ko, kas yra, taip kaip yra. Nežinančiojo nuostaba – tai vidinė žmogaus nuostata, priešinga kontroliavimui ir išankstiniam žinojimui, koks aš turiu būti. Aš nežinau, koks aš turiu būti, nes aš netgi nežinau, koks aš esu! Aš noriu save pažinti, kad galėčiau būti toks, koks esu. Tokia užduotis neįmanoma, jei joje nedalyvauja kūnas.

Šokio terapijos sesijose judėdami, šokdami, stebėdami ir nekontroliuodami, mes nesunkiai randame atsakymus į visus sau svarbius klausimus:

  • Kas aš?

  • Kaip aš jaučiuosi?

  • Koks aš esu?

Kūnai nemeluoja, jie nepalaiko mūsų iliuzijų apie save. Kūnai visuomet pasako tiesą, tokią, kokia ji yra. Įsiklausę į savo jaučiančius ir kalbančius kūnus, mes gauname pačius sąžiningiausius atsakymus, kuriais remiantis galime ne tik pažinti save, bet ir priimti svarbius sprendimus.

Deja, prakalbinti savo kūno išmintį ir ja remtis galime tik tuomet, kai kūnas yra gyvas. Turbūt pastebėjote, kokį poveikį rūpesčiai ir stresas turi mūsų kūnams? Kaip greitai slopstantis gyvenimo džiaugsmas ir į sąmonę besismelkiantis nerimas ima reikštis fiziniame kūne: žmogaus judesiai tampa monotoniški bei vangūs, atrofuojasi gebėjimas išgyventi kažką visu kūnu, nevarbu, ar tai būtų emocija ar muzikos ritmas. Žmogaus gyvybingumas susitelkia galvoje, o kūnas paliekamas vegetuoti, kaip mažai bereikalingas buitinis prietaisas. Žmogus, kurio nėra jo kūne, juda vienodai, sėdi vienodai, net ir šypsosi visais atvejais vienodai. Psichologijoje toks užstrigimas vis siaurėjančiame vienodume vadinamas rigidiškumu ir priskiriamas reikšmingiems psichines problemas sukeliantiems faktoriams.

Susigrąžindami judesių įvairovę, pamažu susigrąžiname ir prigimtinį kūno gebėjimą šokti. Išlaisviname iš rigidiškumo ne tik kūną, bet ir emocijas bei mintis. Leidę sau judėti taip, kaip judasi, kaip norisi, kaip jaučiasi, mes atkuriame savyje gebėjimą šokti ir apimti begalinės nuostabos aptinkame, kad esame sukurti šokti Meilės bei Harmonijos šokius, o ne tik nykiai kiurksoti klaustuko pozose ar mechaniškai būti judinami pagal trenerio komandas.

Beje, prigimtinis kūno gebėjimas šokti, tai ne tas pats, kas kūno ištreniravimas ir panaudojimas šokiui. Tą mes ir mokomės skirti šokio terapijos sesijose.

,,Ši šokio terapija skirta sugauti ir išreikšti Tiesos virpesius apie save ir savo paties buvimą pasaulyje” – Lina.

 

Šokio terapijos sesijos vyks kiekvieną antradienį 17:30 nuo rugsėjo 13 d. Prie grupės prisijungti galima bet kada.

Užsiėmimai vyksta ,,Anahata“ studijoje, adresu: V. Grybo g. 17-125, Vilnius.

Sesijos trukmė: 90 min.
Vienko karto mokestis: 20eur. Kaina 5 kartam – 90eur. 

 

Susidomėjusius kviečiu registruotis: info@gyvojipsichologija.lt

 

 

 

Šokio terapija