,,Gyvoji psichologija” – iš esmės tai apie meilę!

Žmonės turi nemeilės traumas. Nemeilė sužaloja jų širdis ir atveria sielas nuodėmėms. Žmonių psichika, lyg sarginis šuo, tuomet saugo žmogų nuo visko, kas bent kiek primena nemeilės sukeltą skausmą. Kiekvienas nemeilės skausmo priminimas, pažadintas naujų aplinkybių, įjungia aliarmo signalą ir žmogaus pasaulį sutraukia iki mąstymo: kaip apsiginti, kaip pabėgti arba kaip atkeršyti. Su metais jautrumas nemeilės apraiškoms didėja, nemeilės patirčių daugėja.

Aktyvavus nemeilės skausmo centrą smegenyse, žmogaus nelieka jo paties kūne. Jo širdis susisuka į neaktyvų kietą raumenį. Visa gyvybinė energija suteka į smegenis, kuriose riaumoja skausmo centro jutikliai, reikalaudami kuo daugiau kuro, nes reikia: pulti, bėgti arba gintis. ,,Manęs niekas nemyli!“, ,,Aš niekam nereikalingas!“ ,,Mane atstūmė, paliko, pažemino…“

Atgal į realybę įmanoma grįžti tik nuraminus protą. To moko budistai. Bet proto nuraminimui taip pat reikalinga energija. Todėl pirma, privalomai turime grįžti į savo kūną, nes ramybė yra tik čia ir dabar. Čia, kur yra gyvas jaučiantis kūnas. Todėl proto nuraminimas ilgai netruks, jei tavęs nėra tavo kūne ir jei tu nieko nejauti nė vienu savo pojūčiu. Tokiam sugrįžimui paprastai yra skiriamos įvairios kvėpavimo ir kūno judesio praktikos.

Pradėjęs jausti kūną, žmogus tampa įgalus pasipildyti ,,gelbėjimo centro“ išeikvotą energiją. Tą jis gali daryti naudodamas visus gamtos ir Visatos resursus. Išsigandęs ir streso apimtas protas to padaryti negali, jis net negali sugalvoti nieko, kas būtų bent kiek panašu į ramybės ar meilės jausmą.

Jei žmogaus skausmo centras dirginamas nuolatos, jei žmogus gyvena nuolatinėje nemeilės atmosferoje, jis prie to pripranta ir net nebetiki, kad galėtų būti kitaip. Tokia lėtinė skausmo ir nemeilės būsena spinduliuoja atitinkamą atmosferą ir kuria atitinkamą realybę, kuri pritraukia dar daugiau nemeilės ir dar daugiau santykių, palaikomų tik skausmu, pykčiu, liūdesiu ar baimėmis. Tuomet žmogus vis labiau senka, o jo galimybės pačiam transformuoti savo psichinę ir emocinę būseną dar labiau sumenksta.

__________________________________________

Ieškodama efektyviausių nemeilės gydymo būdų, įsivaizduoju žmogų kaip namą. Kai kurie namai yra apverktinos avarinės būsenos su išdaužytais langais ir išpuvusiomis grindimis. Tokiuose namuose neapsigyventų net ir benamis, nekalbant jau apie Mylimąjį.

Pagalba žmogui – tai pagalba jam susitvarkyti savo namus taip, kad juose apsigyventų Šviesa ir Meilė, kad skambėtų juokas ir tviskėtų visos gyvenimo spalvos.

Yra namų, kuriems užtenka nuvalyti langus ir vėl pasklinda šviesa, bet yra ir tokių landynių, kurias reikia griauti iki pamatų ir viską statyti iš naujo. Pasitaiko ir puikiai pažiūrėti namų, bet jie neturi pamato ir menkiausias žemės drebėjimas jiems mirtinai pavojingas… Yra visokių namų. Vienuose jų dar gyvena Siela, kituose jos jau nebėra.

__________________________________________

Įvertinus nemeilės padarytą žalą, žmogui iškyla skirtingi, tačiau vienas kitą papildantys ir vienas iš kito sekantys uždaviniai. Išskyriau pačius aktualiausius:

  • Sugrįžti į kūną
  • Nuraminti protą
  • Auginti savivertę
  • Jausti jausmus
  • Atverti širdį
  • Realizuoti pašaukimą

Remiantis šiais uždaviniais, pasitelkusi savo darbą išmanančią komandą, atrinkusi ir praktikoje patikrinusi įvairiausius pagalbos būdus, sukūriau ,,Gyvosios psichologijos“ paslaugų ratą. Kai kurios iš mūsų siūlomų paslaugų vartotojui yra įprastos (pavyzdžiui, psichologo konsultacijos, psichodrama), kai kurios unikalios, gimusios mūsų praktikoje, pavyzdžiui: energoterapija, dvasinė mentorystė ar Dasein šokio terapija. Tačiau visos mūsų paslaugos yra skirtos tam pačiam tikslui – padėti žmogui susigrąžinti gebėjimą mylėti: save, kitus žmones, Gyvenimą. Ir visai nesvarbu nuo ko jis norėtų pradėti, nuo kūno ar nuo proto, svarbu, kad nemestų šio kelionės tikslo pusiaukelėje.

 

Susipažinti su “Gyvosios Psichologijos” paslaugų ratu galite skiltyje APIE.

Rekomenduojame skaityti